Sodininkų bendrija „Žalesėlis“
Žalesėlio g. Riešės seniūnija Vilniau rajonas Įm. kodas 186498898
________________________________________________________________________________
Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)
Aktas
2020-07-16
Visuotinio pakartotinio Sodininkų bendrijos „Žalesėlis“, toliau Bendrija - susirinkimo intencija iš sodininkų bendrijos narių Jadvygos Aliulienės, Gracijaus Naujiko, Edmundo Vaitkaus sudaryta komisija Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti (toliau komisija) per laikotarpį nuo 2008 iki 2018 m.
Bendrijos valdybos pirmininku 2018-11-17 išrinktas Gintautas Bergas. Valdybos nariais Stasys Ulkė, Eugenijus Bulovas, Danutė Talentaitė, Larisa Daugėnienė, Robertas Tuomas ir Valerijus Pavlovas Turime vertinti, kad visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo aplinkybės, kurių pasekoje nebuvo savalaikiai atliktas naujai išrinktos valdybos teisinė registracija, Registų centre. Nežinomos ir priežastys dėl kurių buvo praleisti nustatyti registracijos terminai bei kodėl neišsaugoti pakartotino visuotino susirnkimo dalyvių sąrašai?
Ankstesnė, t. y. per laikotarpį nuo nu 2008 iki 2018 m., valdybos sudėtis keitėsi, bet valdybos pagrindas išlikdavo tas pats: valdybos pirmininkas Nikolajus Čiumakovas, valdybos nariai E. Bulovas, S. Ulkė, V. Mališauskienė, N. Biknius, E. Černiauskas, V. Pavlovas, L. Daugėnėnė ir kt. Buhaltere nuo 2008 iki 2015-05 m. dirbo Violeta Dainienė, nuo 2015-09-02 m. dirba valdybos narė Larisa Daugėnienė.
Už apskaitos organizavimą ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako „Bendrijos“ valdybos pirmininkas. Valdybos veikla organizuojama pagal Bendrijos valdybos darbo reglamentą, patvirtintą sodininkų bendrijos narių susirinkime 2013 m. rugsėjo mėn. 14 d. Bendrijos valdybos darbo reglamentą pasirašė pirmininkas Nikolajus Čiumakovas.
Remiantis teisės aktais Valdybos pirmininkas (valdyba) turėjo parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias veiklos sąlygas, bet to nebuvo paisoma – buhalterinės apskaitos dokumentai tvarkomi nesilaikant apskaitos taisyklių, dokumentų tvarkymo ir apskaitos bendrųjų reikalavimų. Per 2008 – 2018 m. laikotarpį nebuvo atliekamos metinės materialinių vertybių ir inventoriaus inventorizacijos, kurias privaloma atlikti kiekvienais metais. Inventorizacijos nebuvo atliekamos ir keičiantis buhalteriams bei valdybos pirmininkams.
Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris.
Mokesčiai apskaičiuojami nuo sklypo dydžio be aiškios motyvacijos - nesant darbų sąmatų. Bendrijos sodininkai įsiskolinimų iki 2019 m. kaip ir neturi, nors tikra padėtis apie mokesčių surinkimą nenustatyta. Norint nustatyti tikrą mokesčių mokėjimo būklę būtina atlikti sodininkų apklausą, sutikslinti pajamų orderius su įmokų kvitais.
Taip pat privalu pažymėti, kad bendrijos valdyba iš karto nepateikė visų finansinių ir kitų dokumentų, reikalngų Bendrijos finansinei - ūkinei veiklai ištirti. Nei buvęs valdybos pirmininkas, nei valdybos nariai neparodė geranoriškumo siekiant padėtį išsiaiškinti ar bent paaiškinti smulkiau apie 10 metų vykdytą finansinę ūkinę veiklą. Privalome atkreipti dėmesį, kad Komisija anksčiau veikusiems ir dabar veikiantiems valdybos nariams: E. Bulovui, S. Ulkei ir L. Daugėnienei ir pateikėme paklausimą dėl vykdomos finansinės ūkinės veiklos per tikrinamą likotarpį, tačiau atsakymo nesulaukėme.
Komisijai nebuvo pateikti žemiau išvardinti ir įstatuose numatyti dokumentai:
1. Bendrijos bendro naudojimo turto ir objektų registracijos knyga.
2. Bendrijos narių registravimo knygą.
3. Valdybos darbo reglamentas.
4. Surenkamų mokesčių registras.
5. Nebuvo pateikti pagrindiniai bendrijos dokumentai, kurie buvo priimti ir patvirtinti bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose. Tai bendrijos kiekvienų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, revizijos komisijos aktai.
Prie pakartotinių susirinkimų protokolų nėra pridėtas pirminio susirinkimo skelbimas su nuoroda į darbotvarkę, dalyvių sąrašas, neįvykusio susirinkimo protokolas, nepateikti numeruoti priedai.(?)
Taip pat valdyba nevykdė visuotiniuose pakartotiniuose susirinkimuose priimtų nutarimų, tokių kaip:
2008 m. Apkarpyti želdinius prie pagrindinių kelių, kurie trukdo prasilenkti automobiliams.
2013 m Buvo patvirtinti bendrijos įstatai. Jie nebuvo registruoti Registrų centre.
2014 m neatstatyti saugos kalneliai ant pagrindinių kelių.
Valdybos nariai nepasiskirstė veiklos sritimis. Valdybos nariams esant atsakingais už atatinkamas sritis, būtų daug skaidriau priimami įvairūs atlikti remonto darbai. Dabar beveik visus darbus vienasmeniškai priimdavo valdybos pirmininkas Nikolajus Čiumakovas. Kai kurių atliktų darbų sumos (bet ne atlikti darbai) buvo derinamos valdybos posėdžiuose.
Komisija, vadovaudamasi Sodininkų bendrijų įstatymu, Civiliniu kodeksu, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1K-372, pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklėmis ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašu, sodininkų bendrijos „Žalesėlis“ įstatais, Bendrijos valdybos darbo reglamentu,
nustatė:
Bendrijoje nesukurta administravimo struktūra, kurioje būtų nustatytas atsakomybės paskirstymas. Valdymo struktūroje pagal Bendrijos įstatus pagrindinis veikiantis asmuo yra valdyba, valdybai vadovauja pirmininkas. Akivaizdus netinkamas valdymo reiškinys yra ir valdybos nario, ir buhalterio sugretinimas. Be to, darbo laiko apskaita neatitinka tikrovės nei sezoniškumo, nei darbo laiko apskaitos prasmėmis.
Valdybos nariams nesuteikta teisė pavieniai nurodinėti Bendrijios darbuotojams atlikti atskirus darbus, tačiau valdybos narys E. Bulovas savo nuožiūra akceptavo sąskaitas ir kt.
Pasinaudojant padėtimi, buvo apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors kasmetines atostogas pasiimti ne sezono metu tikrai buvo galima. Todėl siekiant ateityje išvengti nesklandumų siūloma sudaryti atostogų grafiką.
Bendrijos veikla kontroliuojama formaliai: renkama revizijos komisija finansinei – ūkinei veiklai kontroliuoti, bet į revizijos komisijos pastabas ir pasiūlymus praktiškai neatsižvelgiama.
Visuotiniame pakartotiniame susirinkime buvo patvirtinta 15 revizijos komisijos pasiūlymų, o įvykdyta tik nežymi dalis.
2016 m. Visuotinis susirinkimas savo nutarimu buvo įpareigojęs Bendrijos valdybą patikslinti ir detalizuoti šios žemės išpirkimą, tačiau valdyba 2016-10 25 d. posėdyje (protokolas Nr.41(9) dalyvaujant visiems valdybos nariams: N. Čiumakovui, E. Černiauskui, E. Bulavui, L. Daugėnienei, S.Ulkei, N. Bikniui ir A. Vaitkui (visi pasirašė posėdžio protokolą), prisiimdami visuotino susirinkimo kompetencijos klausimą, vienbalsiai nusprendė išpirkti 0,1342 ha valstybinės žemės sklypą SB „Žalesėlis“ vardu ir atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise, nesant aiškaus žemės privatizavimo motyvo.
Pagl šiuo metu veikiančius teisės aktus šios žemės nei parduoti, nei nuomoti negalima – žemę naudoti galima tik bendrijos reikmėms. Tokiu būdu valdyba, viršydama savo kompetencijos ribas, atliko sklypo registraciją Registrų centre SB "Žalesėlis" nuosavybės teise.
2018 m. po ataskaitinio rinkiminio susirinkimo (rugpjūčio 25 d.) laiku pagal įstatų 80 punkto reikalavimus nebuvo perduoti antspaudas ir kiti bendrijos dokumentai. Perdavimo aktas pasirašytas lapkričio 5 d.
Bendrijos valdyboje vyrauja nepalankus požiūris į vidaus kontrolę, tad jaučiami ir veiklos priežiūros trūkumai. Revizijos komisijos nariai į valdybos posėdžius nekviečiami. Visuose Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose paskutiniu klausimu tvirtinami pagrindiniai darbai ir finansinių pajamų ir išlaidų sąmatos, kurios revizijos komisijai nebuvo pateiktos, tuo metu didesnė dalis susirinkimo dalyvių būna išsivaikščioję, tad galima teigti, jog šie svarbūs dokumentai tvirtinami neatsakingai. Lieka nežinoma, ar taip įvardinti „pagrindinai darbai“ atitinka patvirtintas finansines pajamų ir išlaidų sąmatas.
Bendrijos narių pakartotiniuose visuotiniuose susirinkimuose priimti nutarimai buvo ignoruojami. Bendrijoje nėra darbuotojų detalių pareigybių aprašymų. Nesilaikoma visuotinai nustatytos normos, valdybos posėdžių protokolavimo. Nepatvirtintos išlaidų sąmatos. Ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami ir fiksuojami. Taip pat komisija patvirtina, kad:
1. Pirminininkas N. Čiumakovas (valdyba) daugeliu atvejų savo veikloje nesivadovavo arba grubiai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas normas.
2. Bendrija (valdyba) nenusistatė ūkinių operacijų registravimo ir apskaitos registrų.
2.1. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos registro.
2.2. Materialinių vertybių apskaitos registro.
2.3. Piniginių mokėjimų apskaitos registro ir kitų registrų, numatytų supaprastintos buhalterijos apskaitos apraše.
3. Bendrijos valdyba daugeliu atvejų viršijo savo kompetencijos ribas.
4. Bendrija (valdyba) neišsaugojo ir nepateikė bendrijos veiklai ir tyrimui reikšmingų dokumentų:
a) Visuotinių susirinkimų protokolų .
b) Visuotinių susirinkimų patvirtintų darbų sąmatų.
c) Revizijos komisijos aktų.
d) Valdybos darbo reglamento.
ė) Defektinių aktų.
e) Medžiagų nurašymo aktų (pateiktas vienas aktas).
f) Mokesčių mokėjimo apskaitos registro.
g) Pirmininkas (valdyba ir buhalterė) neregistruoja ataskaitinio laikotarpio finansinių - ūkinių operacijų.
Dėl to, kad atliekant dokumentinę reviziją nėra supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše numatytų dokumentų ir todėl, kad Bendrijoje buhalterinė apskaita tvarkoma savo nuožiūra, nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių ir šių taisyklių supaprastintos buhalterinės apskaitos tvarkos, patikrinimą vykdanti komisija atsidūrė labai komplikuotoje ir daug laiko sąnaudų reikalaujančioje situacijose. Dėl šios priežasties patikrinimas buvo atliekamas tik pagal pirminius apskaitos dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras, o piniginės išlaido ir pajamos nustatytos pagal kasos knygas, kurios turi būti tvarkomos pagal kasos operacijų atlikimo taisykles. Pažymėtina, kad pagrindinis Bendrijos pajamų šaltinis yra įvairūs sodų bendrijos narių ir ne narių (kitų asmenų) mokesčiai ir tai, kad didesnę kasos įplaukų dalį sudaro grynieji pinigai, tad priimant iš sodininkų pinigines lėšas grynaisiais pinigais pinigų mokėtojui privalėjo būti išduotas kasos pajamų orderio kvitas, o kasos pajamų orderis turėjo likti pinigines lėšas priėmusiam asmeniui, t.y. Bendrijai. Tačiau dėl nežinomų priežasčių kasos pajamų orderiuose nenurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą pinigai, todėl nenustatyta, ar visos gautos piniginės lėšos apskaitytos ir tuo grubiai pažeistos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Turime akcentuoti, kad patikrinimo metu kasos dokumentai buvo koreguojami (ištaisyti), bet tai turėtų įvertinti ekspertai, kurie galėtų nustatyti, ar korekcija atitinka realią padėtį. Komisijos vertinimu, tokie pataisymai traktuojami, kaip baudžiamasis nusižengimas.
Komisija laikosi nuomonės, jog piniginių lėšų apskaita ir lėšų panaudojimas yra pagrindiniai dalykai Bendrijos veikloje.
Objektų, kurie remontuojami, sąrašo nerasta, tad tampa neaišku, kas tais objektais disponuoja ir kas yra šių objektų savininkas? Nepaisant to, skaičiuojamas mokestis už infrastruktūros remontą, priežiūrą ir kt., nors nustatyta, kad bendrija gali eksploatuoti, remontuoti ir kitaip prižiūrėti tik jai priklausančius objektus.
2009 (pereinamasis likutis iš 2008 į 2009) - 2018 metais atliktos ūkinės operacijos, kurių išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais, nepateikti defektiniai ir nurašymo aktai. Be to, pažymėtina, kad bendrijos buhalterė L. Daugėnienė ignoravo Komisijos prašymus ir komisijai nepateikė šių duomenų:
1. Bendrijos finansinės pajamų-išlaidų sąmatos.
2. Nario mokesčio apskaitos registro.
3. Kasos įplaukų ir išlaidų dokumentų už laikotarpį nuo 2015-07-01 dienos iki 2015- 12- 31 dienos.
4. Kasos patikrinimo aktų.
Kasos dokumentų patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrijos išlaidos darbo užmokesčiui viršijo 4530,31 + SODRA 1448,49 Eur. d - Visuotino susirinkimo nustatytą limitą. Bendra permokos suma sudaro 5979,10 Eur. Taip pat rasta, kad neteisingai paskaičiuoti apmokėjimai už kasmetines atostogas nuo 2015-07 mėn. 2018-08-25 dieną bendrijos narių susirinkime buhalterei buvo padidintas darbo užmokestis nuo 130,00 Eur. iki 170,00 Eur. per mėn., bet bendrijos buhalterė L. Daugėnienė sau prisiskaičiavo didesnį darbo užmokestį atbuline data - nuo 2018-07 mėnesio, ko pasekoje neteisėtai buvo išmokėta 80 Eur.
Nesilaikant nustatytos tvarkos (teisės aktų), nepateikus išlaidų dokumentų, sąskaitų-faktūrų, nurašytos transporto ir ryšių paslaugos sudaro – 8495,54 Eur.
Be to, nustatyta, kad ši suma viršija leistiną limitą transporto ir ryšių paslaugoms 1028,00 eurais. Nikolajui Čiumakovui išrašyti išlaidų orderiai 278,68 Eur., 400,00 Eur. Ir 300,00 Eur.,benra suma sudaro 978,68 Eur., bet nerasta atsiskaitymo dokumentų.
Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čiumakovas (valdyba), vykdė Bendrijai ekonomiškai nenaudingus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus:
1.Sodininkų bendrijos narys V. Pavlovas už 0,2532 ha žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą UAB „Projektavimo strategija“ 2016-04-29 sumokėjo 610,0 eurų (pavedimas atliktas per Lietuvos paštą) 2015-09-14 – 260,00 Eur. sumokėjo į Bendrijos kasą, viso V. Pavlovas sumokėjo – 870,0 Eur., ši pinigų suma turėjo būti apskaityta ir įtraukta į metinę finansinę ataskaitą, bet pinigai nebuvo užpajamuoti, o 260,00 Eur. suma buvo sumokėta bendrijos 2015-09-09 už tą patį 0,25232 ha žemės sklypo formavimą UAB „Projektavimo strategija“.
2. Už žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo įvairius projektus: iš Bendrijos banko sąskaitos išmokėta 1603,00 Eur. ir už žemės kadastrinį matavimą, matininkui J. Bazevič sumokėta 150,00 Eur.
Pasinaudojus 2018 m. rugpjūčio 25 d. tyrimu dėl tikslinių mokesčių geodezinių matavimo darbams finansuoti. Bendrijos valdybos pirmininkas N. Čiumakovas (valdyba) neteisėtai disponavo tikslinės paskirties piniginėmis lėšomis, kurių geodeziniams matavimams buvo surinkta 34239 Lt:
1. Pagal sutartį Nr. 108 tarp Bendrijos su UAB „Geo -Tec-Baltija“, rangovui iš Bendrijos sąskaitos 2008 m. buvo apmokėta 13649,71 ( 3953,23 Eur.) už pagal sutartį neatliktus darbus.
2. Likusių surinktų tikslinių mokesčių 14590 Lt ( 4225,56 Eur. ) suma panaudota ne pagal paskirtį, nesant visuotino susirinkimo nutarimo. Atliktų darbų aktas nerastas, nors faktiškai darbai ir nebuvo atlikti arba nebuvo užbaigti.
2008 05 07 Bendrijos valdyba (protokolas Nr.17) patvirtino paslaugų sutartį su Bendrijos nariu Z. Žymančiu (skl. Nr. 256) už „duobės remontą“ bendrija sumokėjo 3000,00 Lt, (868,86 Eur.) tam pačiam asmeniui 2017, už nuotekų išvežimą bendrija sumokėjo 120,00 eurų. Atliktų darbų aktas, be kiekių ir įkainių (tik darbų aprašymas). Klausimas, pagal kokius kriterijus nustatyta kaina? Šiems darbams atlikti nupirkta g/b žiedai, plaukiojantis liukas - 786,10 Lt (222,46 Eur.) sumai. Medžiagos nenurašytos, padaryta infrastruktūrą, kaip ir asfaltuotas kelias neinventorizuotas.
279,19 Lt iš Bendrijos kasos sumokėta 206 skl. Savininkui Čerkasovui už geriamo vandentiekio vamzdį ( tokia išlaidų paskirtis nenurodyta kasos išlaidų orderyje)
Neteisėtai už N. Čiumakovui asmeniškai jam skirtą baudą apmokėta 300,00 Lt
Karpavičiaus ind. įmonei už atliktus darbus (nėra aišku, kokie darbai buvo atlikti) sumokėta 4022,62 Lt (1165,03 Eur., nėra sąskaitos faktūros, nerasta defektinio ir atliktų darbų aktų.
R. Šidlauskui sumokėta 2757,00 Lt (798,48 Eur.) nors neaišku, kokią paslaugą atliko, nes nepateikti jokie apskaitos dokumentai. Už siurblio remontas R. Šidlauskui be darbo sutarties, nors defektinio akto ir darbų priėmimo akto nėra. Taip pat šis asmuo atžymėtas tabelyje 2 d. dienos - 200 lt. (57,92 Eur.) .
M Silivanovui sumokėta 4230,90 Lt ( 1225,35 Eur. t.y. Tos pačios sutarties sąmatose Nr.1 ir Nr.2 skirtingai nurodomos medienos kainos nuo 246,00 iki 485,00 Eur.
R. Zavadckiui sumokėta 4000,00 Lt (1158,48 Eur.) už atliktus darbus – neatsiskaityta, nepateikti apskaitos dokumentai.
UAB „Litmas“ sumokėta 7865 Lt (2277,86 Eur.) už laiptų remontą – nepateikti defektiniai aktai ir sąmata.
UAB „Bermus“ sumokėta 2966,86 Eur. už remonto darbus – nepateikti defektiniai aktai, nėra sąmatos.
Vandentiekio remonto darbus visus 10 metų atliko UAB "ŠILDA", kuri atliko darbų už 50 515,10 Eur. Darbai buvo atliekami kiekvienais metais. Mums buvo pateikta 10 sutarčių 2008-2015 m. Dvejose sutartyse yra nurodyta, prie kurių sklypų ir kokie darbai buvo daromi ir kokios medžiagos panaudotos. Prie kitų sutarčių nėra defektinių aktų bei sąmatų, pagal kurias turėjo būti atliekami darbai. Yra gana keisti vienasmeniai pirmininko pasirašyti darbų priėmimo aktai, pvz.:
2009 05 . Vandentiekio remontas 34,6 m suma 12 574,73 Lt. (3641 Eur.). 1 m kainavo 305 Lt arba 88 Eur.
2011 08 Vandentiekio remonto darbai:
Darbo užmokestis – 1600 Lt Medžiagos – 1615 Lt Mechanizmai – 736 Lt Viso su % - 7197 Lt. ( 2084 Eur.) Iš pateikto įrašo neaišku, nei kokios medžiagos, nei kokie darbai, nei kur darytas remontas?
2013-12-02 atlikti darbai, žiemos metu - pakeista 5 ilgasriegiai ir 3 ventiliai. Darbo užmokestis -1130 Lt (357 Eur.). Transporto išlaidos – 999,0 Lt. (289 Eur)Viso sąskaita:3147,42 Lt (911 Eur) Pakeisti vieną vienetą kainavo - 393 Lt ( 114 Eur ).
2017-05 atliekant vandentiekio vamzdyno remontą pritaikyti darbų įkainiai, neatitinkantys faktinių darbų. Vamzdžių montavimas ir suvirinimas vykdomas tranšėjose, suvirinamų vamzdžių ilgis 2-3 metrai, naudojami vamzdžių klojimo mechanizmai, kas padidino darbų vertę iki 14158 Eur. Metaliniai vamzdžiai, kurie buvo sumontuoti naujai, negruntuoti ir nedažyti.
Asfalto dangos remontas
Kaip ir vandentiekio remonto darbus visus 10 metų, kelius remontavo UAB "Keldorista". Iš viso atliko darbų už 28 214,84 Eur. Defektiniai aktai nebuvo sudaromi, sąmatos sudaromos pagal faktiškai atliktus darbus. Sutartyse ir atliktų darbų aktuose nenurodytos vietos, kuriose atliekami remonto darbai, todėl patikrinti atliktų darbų kiekių negalima. Sąmatose įtrauktas asfalto po frezavimo išvežimas. Mokėjome už tai pinigėlius, o buvo galima visas po asfalto frezavimo likusias atliekas panaudoti mūsų neasfaltuotų kelių remontui. Tiems patiems darbams buvo taikomi skirtingi įkainiai. Darbų priėmimui nebuvo sudaryta komisija. Darbus vienasmeniškai priimdavo pirmininkas Nikolajus Čiumakovas. Kai kurie darbai formaliai svarstomi valdybos posėdžiuose, patvirtinant kainą po atliktų darbų. Kadangi sąmatos nėra. tai neaišku. kur ir kiek darbų bus atlikta.
UAB „Gražėja“ už sodo kelių valymo nuo sniego darbus bendroje sumoje sumokėta 4725,25 Eur. išašyta viena sąskaita 508,20 Eur. sumai, faktiškai sumokėta – 811,37 Eur. susidariusi permoka – 303,00 Eur. Negrąžinta.
Sniego valymo ir kiti darbai
Darbus atliko UAB "Gražėja". Per minimą laikotarpį darbų atlikta už 5061,12 Eur. Blogai, kad nėra sudaromos sutartys darbų atlikimui, nenustatyta darbų vertinimo ir apskaitos sistema bei kaina. Yra surašyta keletas atliktų darbų aktų, bet nėra darbų priėmimo aktų. Sąskaitos išrašomos žiemos sezonui pasibaigus, tad kyla klausimas ar keliai nebuvo valomi, kai sniego jau nebebuvo?
Medžio darbai
Dažniausia darbus atlikdavo ir medieną tiekdavo K. Medžiaušio personalinė įmonė. K. Medžiaušo individualiai įmonei už medieną ir atliktus darbus sumokėta 5261,05 Eur. Napateikti ind. veiklos kvitai, taip pat nepateikti defektiniai aktai , sudarytos sąmatos ir sutartys neatitinka nustatytų reikalavimų. K Medžiaušo įmonės sudarytos sąmatos nebuvo tikrinamos – nepatikrintos faktiškai sunaudotos medžiagų kiekiai, bei atliktų dabų apimtys. Sutartyse pateiktų tos pačios medienos kainos skiriasi. Tos pačios medienos gamnio kainos skiriasi nuo 243,00 iki 413,00 eurų.
2015-07-15 pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr.2 įsigyta 0,446 m3 tašų už 122,00 eurų, kurie nebuvo apskaityti. Už atliktą drbą taikomi užaukštinti įkainiai. Darbų priėmimo aktuose nenurodomi atliktų drbų apimtys, kiekiai ir sumos, o atlikti darbai vertinami abstrakčiomis frazėmis, kaip „darbai atlikti gražiai ir gerai“.
Įvairių statybinių medžiagų, inventoriaus pirkimas
Per laikotarpį,kurio veiklą tikrinome, iš viso buvo nupirkta įvairių statybinių medžiagų už 1587,49 Eur, tačiau nurašymo akte nurašyti tik už 273,38 Eur. Nurašymo komisija nebuvo sudaryta, pasirašė tik pirmininkas ir buhalterė. Kur likusios medžiagos buvo panaudotos nustatyti nepavyko. Pirkti automobiliniai antikoroziniai žali dažai (37,55 Eur.). Kokiam tikslui?
Nupirktas inventorius neužpajamuotas – įrankių dėžė, aliumininės kopėčios, santechninis raktas, suktukas PROFI 326325, kampinis šlifuoklis neperduoti. Perduota pagal priėmimo aktą el. Koloriferis, ruletė 50m, vėliava, benzininė žoliapjovė.
Pirktas naujas siurblys - 2287 Lt. (662,36 Eur.). 2014m. , skaitliukai (327 Lt.) 94,7 Eur.) – nėra sumontavimo akto. Už grynus pinigus pirktos prekės iš UAB „Moki veži“, „Senukai’, UAB, UAB „Agrotiekimas“ ir kitų įmonių už 3120,33 Eur. Neapskaitytos pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus.
UAB „Adgesta“ už šiukšlių konteinerių aikštelės įrengimą ir kelio remontą sumokėta 3600,00 Eur. Ssąmata ir defektiniai aktai nepateikti, taip pat, už tos pačios šiukšlių konteinerių aikštelės pagrindo įrengimą sumokėta 1030 Eur. ir K. Medžiaušo individualiai įmonei . Atliktų darbų darbų aktas ir brėžinys pateikti, nors brėžinys ir sąmata neatitinka faktinės situacijos.
Be to, pažymėtina, kad šiukšlių konteinerių aikštelė turėjo būti apskaityta kaip – 4630 Eur. vertės nekilnojamas turtas ir įtrauktas į finansinę metinę ataskaitą. Tuo pačiu būdu turėjo būti apskaitytas ir didelės vertės – 2287,89 Eur. vandens siurblys, kurio priėmimo-perdavimo aktu, N. Čiumakovas turėjo perduoti esamam bendrijos pirmininkui G. Bergui.
Dar 2014 m. Revizijos komisijos buvo rekomenduojama Įrengti sunkiasvorių ir didelių gabaritų krovinių gabenimo į sodo teritoriją apribojimą su stebėjimo vaizdo kamera, nors rekomendacija buvo atmesta, tačiau - didelių gabaritų krovinių gabenimas sodo teritorijoje buvo apmokestintas ir mokestis buvo renkamas, tik gautos lėšos apskaitomos tik išdalies.
Pagal patikrinimo metu rastus ir pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatėme, kad nebuvo laikomasi buhalterinės apskaitos teisės aktų, viršytos išlaidos darbo užmokesčiui, nepateikti buhalterinės atskaitomybės dokumentai, nepateiktos ataskaitos apie įsigytas medžiagas, kas sudarė - 20561,35 Eur. Pilnos apimties nuostolius turėtumėm nustatyti atlikus atliktų darbų kontrolinius matavimus.
Įvertinant situacijos nepaprastumą – galimą turto iššvaistymą, Ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito) komisija siūlo:
-
Su šiuo revizijos aktu supažindinti visus Sodų bendrijos narius ir ne narius.
-
Įpareigoti (buvusį bendrijos pirmininką) N. Čiumakovą perduoti įsigytas materialines vertybes ir inventorių Bendrijos pirmininkui G. Bergui.
-
Patvirtinti ūkinės veiklos (vietinio audito) patikrinimo AKTĄ
-
Atšaukti 2008-2018 metų laikotarpiu veikusius ir šiuo metu veikiančius valdybos narius: E. Bulovą, S. Ulkę ir L. Daugėnienę, kaip praradusius pasitikėjimą.
-
Priimti sprendimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
_________________
Pastaba: Revizijos komisijos nariai, ar kuris tai narys pasilieka teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl teisingumo atstatymo Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“.
Priedai:
1. Darbų suvestinė UAB „Šilda“– 1 egz.
2. Darbų suvestinė UAB „Gražėja“ – 1 egz.
3. Darbų suvestinė K. Medžiaušo pers. įmonė ir kt. – 1 egz.
4. Kelių remonto suvestinė UAB „Keldorista“ – 1 egz.
Komisijos nariai:
-
Jadvyga Aliulienė
-
Gracijus Naujikas
-
Edmundas Vaitkus
Edmundo Vaitkaus - atskiroji nuomonė:
1. Sušaukti Sodininkų Bendrijoje „Žalesėlis“ visuotiną susirinkimą - ūkinės veiklos patikrinimo (vietinio audito)aktui apsvarstyti, atskirai - pagal pateiktą paraišką.
2. Pasirengti balsavimui iš anksto raštu. Bendrijos įstatai numato. Jeigu Bendrijos narys negali dalyvauti Bendrijos narių susirinkime, jis dėl susirinkime svarstomų klausimų gali balsuoti iš anksto raštu. Raštu iš anksto balsavę Bendrijos nariai laikomi dalyvaujančiais narių susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus).
3. Atsižvelgiant į Sodininkų bendrijos įstatymo pataisas, iki pirmo visuotino bendrijos narių susirinkimo, turėjo būti sudaryta darbo grupė, naujos redakcijos įstatams parengti. Neprieštaraujantiems Civiliniam kodeksui, Sodininkų bendrijų įst. ir kitiems įstatymams, bet numatyto visuotino susirinkimo darbotvarkėje šio kl. nėra, o tai reiški kad veikiama ankstyvesniais metodais, t.y. nepaisoma Sodininkų bendrijos įstatymo pataisų dėl teisingų mokesčių nustatymo ir kt.
Edmundas Vaitkus
Laba diena,
Gerb. sodininkų bendrijų pirmininkai, praėjusiais metais raginome Jus kreiptis į savivaldybes dėl Jūsų bendrijoje esančių kelių įtraukimo į savivaldybės prižiūrimų kelių sąrašą ar pačių kelių perdavimą. Didžioji dauguma sulaukėte neigiamų atsakymų iš savivaldybių, kurios atsisakydavo įvykdyti Jūsų prašymą dėl įvairių priežasčių: neįsigaliojęs sodininkų bendrijų įstatymas, perduodamas sklypas nesuformuotas pagal teisės aktų nustatytą teritorijų planavimo dokumentą (tą turi atlikti tikrai ne sodininkų bendrija), šis klausimas bus sprendžiamas vėliau savivaldybės tarybos posėdyje ir kiti atsisakymai.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja sodininkų bendrijų įstatymo redakcija, kurios 6 str. 1 d. teigiama, kad:
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos susirinkimo sprendimu) Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų. Kelių (gatvių) kadastriniai matavimai ir įregistravimas Nekilnojamojo turto registre finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelius (gatves) savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi šios prioritetų eilės:
1) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai (kai keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją);
2) keliai (gatvės), kuriais (kuriomis) naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai;
3) keliai (gatvės), skirti aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 procentų žemės sklypų savininkų yra gyvenamąją vietą šioje bendrijos teritorijoje deklaravę asmenys;
4) keliai (gatvės), nepaminėti (nepaminėtos) šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose.
Rekomenduojame į šių metų sodininkų bendrijų ataskaitinių susirinkimų (kai bus leidžiama juos organizuoti) darbotvarkes įtraukti klausimą dėl sodininkų bendrijose esančių kelių (gatvių) perdavimo savivaldybėms patikėjimo teise. Susirinkimas šį klausimą priima kai balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių.
Siūlome po susirinkimo pakartotinai kreiptis į savivaldybes su prašymu perimti sodininkų bendrijos kelius (gatves) pateikiant ir bendrijos narių susirinkimo protokolo išrašą (ko ir reikalauja sodininkų bendrijų įstatymas). Reikalaukite iš savivaldybių su Jumis pasirašyti ir ketinimų protokolus. Informuojame, kad dėl kelių perdavimo sodininkų bendrija savo lėšų nenaudoja, nes tai turi būti atliekama savivaldybių ir/ar biudžeto lėšomis.
Pagarbiai
Vilniaus susivienijimo "Sodai"
Pirmininkas Romasis Vaitekūnas
mob. 8 612 79253
El. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.,
DĖL INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UAB „Vilniaus vandenys“
ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS SODININKŲ BENDRIJOSE
VILNIAUS SUSIVIENIJIMO „SODAI“ 2019 M. VEIKLOS ATASKAITA
I. Apie Vilniaus susivienijimą „Sodai“
Vilniaus susivienijimas “Sodai” (toliau-Susivienijimas) yra sodininkų bendrijų ir atskirų sodininkų savanoriškas susivienijimas, kurio tikslas yra puoselėjant ir plėtojant mėgėjišką sodininkystę koordinuoti Susivienijimo narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti visų lygių institucijose. Susivienijimas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Susivienijimo finansiniai metai yra kalendoriniai metai. Susivienijimo organai yra: visuotinis Susivienijimo narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas – Susivienijimo pirmininkas, kolegialus valdymo organas – Susivienijimo valdyba. 2019 metų pabaigoje Vilniaus susivienijime "Sodai" yra 352 nariai: 3 fiziniai asmenys ir 349 sodininkų bendrijos (juridiniai asmenys).
2019 – 2021 m. kadencijos Susivienijimo pirmininkas – ROMASIS VAITEKŪNAS, Susivienijimo valdybą sudaro 10 narių. Su Susivienijimo pirmininku yra sudaryta neterminuota darbo sutartis, jis gauna Susivienijimo narių susirinkimo nustatytą piniginį atlygį. Kiti Susivienijimo valdybos nariai veikia visuomeniniais pagrindais. Susivienijimas ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 3 etatinius darbuotojus.
Dėl medžių kirtimo
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį." />
Laba diena,
Siunčiu informaciją.
SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KRITERIJAI
Teritorija |
Medžių gentys ir (ar) rūšys, krūmai; skersmens (1,3 m aukštyje) ir aukščio parametrai |
|
1. Kurortuose ar kurortinėse teritorijose: |
||
1.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*. |
|
paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
||
1.2. privačioje žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
2. Pakrantės apsaugos juostoje |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos – didesnio kaip 12 cm skersmens. |
|
pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, juodalksniai, liepos, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės – didesnio kaip 20 cm skersmens. |
||
beržai, gluosniai – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
||
paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
||
3. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje: |
||
3.1. mieste |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*. |
|
3.2. ne mieste |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
4. Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje: |
||
4.1. mieste |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 20 cm skersmens. |
|
4.2. ne mieste |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
|
5. Kitos paskirties žemėje visuomeninės paskirties, rekreacinėse, bendrojo naudojimo, atskirųjų želdynų teritorijose |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*. |
|
paprastieji kadagiai – didesni kaip 3 m. |
||
6. Kitos paskirties žemėje pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties objektų teritorijose |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
7. Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose: |
||
7.1. valstybinėje ir savivaldybių žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
7.2. privačioje žemėje |
ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 30 cm skersmens. |
|
8. Žemės ūkio paskirties žemėje sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
9. Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
10. Miestų, miestelių gatvėse |
didesnio kaip 12 cm skersmens medžiai*. |
|
11. Kaimų gatvėse |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
12. Geležinkelio želdinių apsaugos zonoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
13. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelio juostoje: |
||
13.1. valstybinės reikšmės krašto ir rajoninio kelio juostoje |
didesnio kaip 30 cm skersmens medžiai*. |
|
13.2. vietinės reikšmės kelio juostoje |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
14. Kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribų |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
15.Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonoje, kitose sanitarinės apsaugos zonose |
didesnio kaip 20 cm skersmens medžiai*. |
|
* – ąžuolai, uosiai, klevai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys, miškinės kriaušės.
Pagarbiai
Vilniaus susivienijimo "Sodai" juristė
Ilona Rastenytė
Tel. (8-5) 262 54 83
El.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Dėl Jūsų nuomonių
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Gerb. kolegos,
Svarstant Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimus LR Seime per beveik dvejus metus buvo nagrinėjami net septyni variantai. Projektui pritarė trys Seimo komitetai ir po to pritarė Seimo dauguma. Liko įstatymo priėmimo stadija. Visą įstatymo nagrinėjimo laiką mums ypatingai oponavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, dabartinis Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ministras į darbą patarėjos pareigoms priėmė Aleksandrą Minajevą, kuri aktyviai propoguoja ministro idėją naikinti mūsų įstatymą ir tuo pačiu apsunkinti sodininkų bendrijų veiklą.
2019 m. lapkričio 13 d. Aplinkos ministro patarėjos A. Minajevos iniciatyva LR Vyriausybės kanceliarija sukvietė tarpinstitucinį pasitarimą dėl sodininkų bendrijų įstatymo naikinimo, nors Vyriausybė jau 2019 m. birželio mėnesį pritarė šio įstatymo reikalingumui ir jo siūlomiems pakeitimams. Keistoka situacija. Dalyvavę pasitarime LR Vyriausybės kanceliarijos, Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, savivaldybių asociacijos atstovai, LR Seimo narė G. Burokienė nedviprasmiškai pasisakė už įstatymo reikalingumą. A. Minajeva, inicijuodama šį pasitarimą rėmėsi neoficialiais ir niekuo neparemtais duomenimis, pasitarime pateikė nuomonę apie neva neskaidrią sodininkų bendrijų finansinę veiklą, nemokamus mokesčius Sodrai. Inicijuojant Aplinkos ministrui LR Seime paskutiniu metu atsirado mūsų įstatymo pataisos projektas dėl palengvinimo likviduoti, reorganizuoti, pertvarkyti sodininkų bendrijas (nuo 2/3 iki 1/2 visų bendrijos narių, o ne dalyvaujančių susirinkime). Atsižvelgiant į tai, kad iš LR Seimo buvo gautas paklausimas dėl mūsų nuomonės, šį klausimą adresavome sodininkų bendrijoms (Jūsų nuomonę pateiksime LR Seimui).
Dėkojame visiems mūsų nariams, išreiškusiems savo nuomonę.
Dauguma bendrijų vadovų pasisakė už dabar esamą tvarką (Susivienijimas tam pritaria), t.y. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo, taip pat sprendimai, priimami balsuojant raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip 2/3 bendrijos narių.
Kai kurie bendrijų vadovai argumentuotai pagrindė savo nuomonę dėl dabartinės tvarkos palikimo: tokiais rimtais atvejais, kaip likvidavimas, reiktų išlaikyti daugiau kaip 2/3 bendrijos narių; nereiktų lengvinti sprendimų priėmimo, nes tai sukeltų nepasitenkinimo bangą, įneštų sumaišties; šio straipsnio pakeitimą priimti negalima, nes neatlikta studija kaip vyktų masinis bendrijų naikinimas t. y. neišnagrinėta: ar savivaldybės yra pasiruošusios perimti šių teritorijų administravimą, priežiūrą ar numatytos tam lėšos; koks poveikis administracinis, finansinis būtų sodų sklypų savininkams, pasikeitus žemės paskirčiai; kas padengtų s/b naikinimo metu susidariusias išlaidas - pvz. nuosavybės dokumentų perrašymo ir kitų: kaip kistu žemės savininkų mokesčiai; kaip teisiškai, pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, įsivaizduojama gyvenvietės ar kaimo kūrimą, kuriame sklypų savininkai - turi tik žemę, kurioje vykdo sodininkystę, turi poilsiavietę su vasarnamiu ir nuolat gyvenantys - turi skirtingus interesus; kas ir kaip padengtų bendrijoms, bei jos nariams jau patirtas teritorijų tvarkymo ir kitas išlaidas.
Bendrijų vadovai palaikę nuomonę dėl sprendimų priėmimo palengvinimo, t.y. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 visų bendrijos narių, argumentavo taip: kad sodininkai vangiai dalyvauja susirinkimuose, todėl labai sunku būtų surinkti 2/3 visų bendrijos narių.
Manome, kad dauguma sodininkų bendrijų vadovų nelabai įsivaizduoja tolimesnių žingsnių po susirinkimo priimto sprendimo likviduoti bendriją (trūksta žinių dėl dokumentų įforminimo, dėl bendrojo naudojimo objektų tolimesnės priežiūros, perdavimo ir kt.). Kad gali kilti didelis chaosas bendrijose pasisako ir valstybinės institucijos. Sodininkų bendrijų vadovų nuomonė yra labai svarbi bendrijų nariams, todėl pirmiausia turime numatyti pasekmes ir savo atsakomybę dėl priimamų sprendimų.
Tiek trumpai apie situaciją. Kol kas niekas nenaikina sodininkų bendrijų įstatymo, o bendrijų likimas - pačių bendrijų valioje. Kartais šurmulys sukelia nereikalingas aistras.
Pagarbiai
Vilniaus susivienijimo "Sodai"
Pirmininkas Romasis Vaitekūnas
tel. (8-5) 2 62 54 83
mob. 8 612 79253paštas:Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.,
prašome Jūsų nuomonės dėl bendrijų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo
Gautieji
|
x |

- Aprašymas
- Kategorija: "Kas klausia - neklysta"
Atsakymas. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) 164 straipsnį atostogos yra 2 rūšių: kasmetinės ir tikslinės. Nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių (kitos tikslinės atostogos yra: nėštumo ir gimdymo; tėvystės; atostogos vaikui prižiūrėti; mokymosi; kūrybinės; valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti).
Nemokamų atostogų trukmę reglamentuoja DK 184 straipsnis, kuris nustato, kad nemokamos atostogos suteikiamos:1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų; 2) darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų – iki trisdešimties kalendorinių dienų; 3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių; 4) neįgaliajam – iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; 5) darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; 6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; 7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.
Iš to galima teigti, kad DK 184 str. numato ne teisę, o darbdavio pareigą DK 184 str. nurodytais atvejais atostogas suteikti.
Valstybės tarnautojas nemokamų atostogų gali būti išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 37 str. 1 dalimi. Nemokamų atostogų trukmė gali būti iki 3 mėnesių.
Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. DK 185 str. numato, kad kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės bei kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja DK. Taigi remiantis DK 185 str. darbdavys ir darbuotojas gali susitarti bei įrašyti į darbo sutartį, kad: “Remdamosi DK 185 str. šalys susitaria, kad esant darbuotojo prašymui ir darbdaviui sutikus, papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais nei DK 184 str. numatytais atvejais“. Šiuo atveju svarbu, kad būtų įvardintos priežastys ir aiškiai išreikšta darbuotojo valia dėl nemokamų atostogų suteikimo. Esant tokiam darbuotojo ir darbdavio susitarimui darbo sutartyje, darbdaviui sutikus dėl darbuotojo prašymo ir išleidus jį nemokamų atostogų, darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tokias atostogas galėtų žymėti skiltyje „Kitų rūšių atostogos“, pagrindas - DK 185 str., sutartinis žymėjimas – „KR“ (vietoj įrašų skiltyje „Nemokamos atostogos“, pagrindas - DK 184 str., sutartinis žymėjimas – „NA“).
Atkreiptinas dėmesys į DK 143 str. 2 dalies 2 punktą, kuris nustato, kad į darbo laiką neįeina neatvykimas į darbą administracijos leidimu. Tokiu atveju darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas žymimas skiltyje „Neatvykimas į darbą administracijai leidus“, pagrindas – DK 143 str. 2 d. 2 punktas, sutartinis žymėjimas – „ND“. Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato neatvykimo į darbą administracijos leidimu pagrindų bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės, ji gali būti nustatoma nustatoma šalių susitarimu.
Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Iš esmės neatvykimas į darbą administracijos leidimu yra kaip ir nemokamos atostogos darbdavio ir darbuotojo susitarimu atvejais, nenumatytais DK 184 str.
Pagal Darbo kodekso 30 straipsnį į bendrąjį darbo stažą įskaičiuojamas visas laikas, kai asmuo turėjo darbo teisinius santykius, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos leidžiama įskaičiuoti į darbo stažą. Tačiau tai nereikia painioti su darbo stažu kasmetinėms atostogoms gauti, nes pagal DK 170 straipsnį, į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti, įskaitoma: 1) faktiškai dirbtas laikas; 2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis; 3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai; 4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą; 5) mokamos kasmetinės atostogos; 6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų; 7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems; 8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį; 9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą; 10) teisėto streiko laikas; 11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
Pažymėtina, kad nemokamos atostogos yra suteikiamos darbuotojo prašymu, o ne darbdavio pasiūlymu. Ne paslaptis, kad šiuo metu esant sudėtingai ekonominei situacijai, darbdaviai beveik prievarta siunčia savo darbuotojus į nemokamas atostogas. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų, pavyzdžiui, jeigu įmonėje nėra darbo, sumažėja darbo krūvis ar kitais pagrindais, kai tenkinami ne darbuotojo, o pačios įmonės ar darbdavio tikslai. Tokiu atveju, pagal DK 122 straipsnio reikalavimus turi būti skelbiama prastova, o darbuotojams už darbą apmokama pagal DK 195 str. reikalavimus.
DK nemokamų atostogų suteikimo tvarka, teisė pasirinkti nemokamų atostogų laiką nereglamentuota, tačiau reikėtų vadovautis DK 35 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.
Darbo stažo skaičiavimo tvarką iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamose įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustato Vyriausybė, o kitose darbovietėse - kolektyvinės sutartys. Jei darbuotojas paprašė nemokamų atostogų dėl svarbių priežasčių, kurios jau yra įrodinėjimo dalykas, tai darbuotojas gali bandyti reikalauti, kad į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti būtų įskaičiuotas visas minėtas laikotarpis. Jei darbuotojas nemokamų atostogų paprašė ne dėl svarbių priežasčių, tai darbdavys turėtų vadovautis DK 170 str. 1 dalies 6 punktu ir minėtą darbo stažą skaičiuoti tik už 14 tokių atostogų dienų, o už likusias – neskaičiuoti.
Taigi, jei darbuotojas nurodo, koks nemokamų atostogų tikslas, dėl kokių priežasčių darbuotojui reikia tokių atostogų ir realiai egzistuoja toks darbuotojo pageidavimas, darbdavys gali darbuotojui suteikti jo prašomos trukmės nemokamas atostogas. Siekiant pagrįsti tokio susitarimo legalumą, rekomenduotina darbo sutartyje numatyti, kad „esant darbuotojo prašymui ir darbdaviui sutikus, papildomos nemokamos atostogos gali būti suteikiamos ir kitais nei DK 184 str. numatytais atvejais“.
Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas arba leidęs jam neatvykti į darbą, privalo pranešti Sodrai apie apdraustojo nedraudiminį laikotarpį.
Nedraudiminis laikotarpis – tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis negauna pajamų, nuo kurių turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat jis negauna įstatymu nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. Nedraudiminiu laikotarpiu, asmeniui susirgus, jam nebus mokama ligos pašalpa, taip pat šis laikotarpis nebus įskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą. Į bendrąjį darbo stažą tas laikotarpis įtraukiamas, nes darbo santykiai nepasibaigę. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo toje darbovietėje stažą, už kurį suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas toje darbovietėje ir nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų. Jei darbuotojas per kalendorinį mėnesį nemokamai atostogauja dvi savaites, darbdavys už likusias dvi savaites turi mokėti ne mažiau nei 72 litų privalomojo valstybės socialinio draudimo įmoką, kad darbuotojas galėtų gauti medicinos paslaugas.
Dėl seminarų 2019 metais išrinktiems bendrijų valdymo organo nariams (naujokams)
Gautieji
|
x |
dėl seminarų vietų
ES Office <Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.; | 2019 m. lapkričio 8 d. 08:39 | |
Kam: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Cc: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. |
||
|
11-05, an 12:54 (prieš 10 dienų)
|
![]() ![]() |
||
- Kvietimas puslapio apačioje
Mūsų sodo infrastruktūra - svečių akimis